Eilėraštis, kuriam trūksta konteksto. Alfonso Nykos-Niliūno „Vilnius 1943“

The paper focuses on Alfonsas Nyka-Niliūnas’ poem “Vilnius 1943”, written in 1966 when the poet lived in the USA. However, the poem depicts the period of his life in Lithuania when he spent a lot of time in Vilnius. Therefore the paper raises the question of how the authentic living experience influenced the imagery of the poem. It proposes the semiotic reading of the poem that helps to consider the coherence of the imagery and its functions. The semiotic study of the imagery is supplemented with contextual analysis, which differentiates three contextual fields – that of historical context (the war realities), the cultural context (ancient literature, the Bible, Jewish culture, the modern art, etc.) and the context configured by the poet himself. The discussion of the episodes from Nyka-Niliūnas’ biography is based on the diaries, letters and memories of the poet and his relatives. The analysis reveals that it was the historical perspective that influenced the manner of description of holocaust events in the poem. So far as the egological sources allow us to argue, the poetic imagery of the poem is based on the universal historical, cultural and literary contexts rather than significantly influenced by the living experience of the poet in war-time Vilnius.Alfonso Nykos-Niliūno eilėraštis „Vilnius 1943“ parašytas 1966 m. poetui gyvenant JAV. Straipsnyje keliamas klausimas, kiek eilėraščio vaizdinei medžiagai turėjo įtakos autentiška gyvenimo patirtis, nes aprašomu metu poetas gyveno Lietuvoje ir didelę laiko dalį praleido Vilniuje. Eilėraštis interpretuojamas semiotiškai, ir tai leidžia tiksliau apibūdinti pasitelktos vaizdinės medžiagos funkcijas ir sąryšingumą. Semiotinis vaizdinės medžiagos apibūdinimas papildomas kontekstine analize išskiriant istorinį (karo meto realijų), kultūrinį (antikinės literatūros, Biblijos, judėjų kultūros, šiuolaikinio meno ir kt.) ir paties poeto kūrybos suformuotą kontekstą. Poeto biografijos epizodai aptariami remiantis jo ir jam artimų žmonių dienoraščiais, laiškais, atsiminimais. Šis tyrimas leidžia manyti, kad eilėraštis atsirado žvelgiant į aprašomus – holokausto – įvykius iš istorinės perspektyvos ir kiek leidžia tvirtinti apžvelgti egologiniai šaltiniai nėra reikšmingiau nulemtas gyvenimo to meto Vilniuje patirties, bet yra audžiamas remiantis universalesniais istoriniais, kultūriniais ir literatūriniais kontekstais